Žaliasis Pasaulis
 
  SAVAITRAŠTIS > Biologinė įvairovė

Žaliosios pamokos Lietuvos mokyklose
Žaliosios pamokos Lietuvos mokyklose Diana RAKAUSKAITĖ Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba   Tarptautiniais biologinės įvairovės metais Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos vykdo edukacinį projektą „Be gamtos nėra ateities“, skirtą moksleiviams. Žaliosios pamokos vyks Lietuvos miestų ir miestelių vidurinėse mokyklose bei gimnazijose. Pirmoji pamoka  - Aukštadvario vidurinės mokyklos devintokams ir dešimtokams. Žaliųjų pamokų metu bus pasakojama apie saugomų teritorijų biologinę įvairovę: augalų, gyvūnų ir grybų rūšis, jų buveines, apie genų įvairovę. Bus aiškinama, kodėl saugomose teritorijose reikia reguliuoti veiklą, galinčią turėti neigiamą poveikį gamtai, saugomiems objektams, kraštovaizdžiui. Moksleiviai galės dalyvauti viktorinoje ir, teisingai atsakę į klausimus, laimėti kuprinę ar suvenyrą. Pamokoje bus rodomas gamtininko Eugenijaus Drobelio filmas „Kai teksi kurtiniai“, kiti dokumentiniai filmai.   Moksleiviai sužinos, kokia gausi biologinė įvairovė Lietuvoje: randama apie 30 000  įvairių  rūšių, tarp jų – apie 20 000...
Publikacija įdėta — 2010-04-08


Apie vėžius ir vėžiavimą
Kas maišely čežena.... Apie vėžius ir vėžiavimą Vacys PAULAUSKAS Neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius   Vėžiai – įdomūs gyvūnai ir juos dera pažinti kiekvienam žvejui ir vėžienos smaguriui.   Supažindino senelis   Kiekvienas pirmą kartą pamatytas gyvas padarėlis palieka vaikui neišdildomą įspūdį. Gerai prisimenu, kai vieną rytą iš šiltos lovelės atšlepsėjęs į virtuvę radau pusryčiaujantį senelį Joną, o ant to pačio stalo pūpsojo išsipūtusi žvejybinė ,,terba”, kurioje kažkas paslaptingai šnarėjo ir judėjo. Senelis suprato, kad mažiui smalsu sužinoti, kas viduje, - atrišęs mazgą parodė per naktį Vilbėne sugautą laimikį. Tada pirmą kartą pamačiau gyvus vėžius ir labai nustebau, jog jie ne raudoni, bet tamsūs, jog jų tiek daug. Tų vėžių nevirėm ir nevalgėm. Tuoj po karo buvo sunkūs laikai, o vėžius kažkas supirkdavo ir neblogai mokėdavo. Senelis Jonas, nors buvo mano mamos patėvis, mane labai mylėjo. Mama ir senelė pasakojo, jog, traukiantis vokiečiams ir frontui priartėjus prie Kelmės, aš nustodavau verkti tik ant jo rankų ir turiu būti dėkingas už išgelbėtą...
Publikacija įdėta — 2010-04-08


Akis į akį su pilkuoju gigantu - banginiu
Akis į akį su pilkuoju gigantu - banginiu   Pilkieji banginiai – santykinai lėti gyvūnai, todėl nesunkiai atakuojami pagrindinių savo priešų – orkų ir ryklių. Suprantama, susidūrimų su šiais grobuoniškais padarais banginiai stengiasi vengti, bet jei būna atsitiktinai užklumpami, bando atsiginti galingais savo uodegos smūgiais. Šie smūgiai būna stebėtinai taiklūs. „Žinau tą ne iš nuogirdų, mat vienas iš jų manęs vos nepasiuntė į aną pasaulį“, - sako Hovardas Holas, ekologinio – gamtosauginio amerikiečių žurnalo „International wildlife“ žurnalistas, kino operatorius – povandenininkas. Kadangi iki 1990 metų pilkųjų banginių dar niekas nebuvo filmavęs, viena iš JAV kino kompanijų kreipėsi į jį su prašymu sukurti nedidelį filmuką apie šiuos egzotiškus gyvūnus. Hovardas Holas sutiko ir kartu su savo draugu Martinu Sneidermanu išvyko į vieną iš Žemutinės Kalifornijos rajonų, o tiksliau – į šv. Ignasijaus lagūną. Mat jos šiltuose ir sekliuose vandenyse sausio–vasario mėnesiais pilkųjų banginių patelės gimdo...
Publikacija įdėta — 2010-04-01




Kiti straipsniai:
Skelbiant pavojų: artėja svetimžemiai!..
Stebint juoduosius strazdus
Raganosiai komposto krūvoje
Skambanti jūra
Sufoziniai cirkai
Kiek proto darže?
Įspūdingas kukurdvelkis
Vorai ir voratinkliai: milijonus metų esantys...
Kuo vardu, senoli medi?
„Stabdykime biologinės įvairovės nykimą!”
Kamanių motinėlių vargai
Tarptautinei biologinės įvairovės dienai – šventė Botanikos sode
Sniegenos sugrįžta
Šalies Prezidentūroje – apie jūrinį erelį
Ką mato pilkoji pečialinda?
Botanikos sodai Lietuvoje...
Jūrų muziejuje išsikalė du pingvinukai
Pavasario augalai yra atkaklūs
Pavasariškai atrodanti žiema primena: laikas kelti inkilus!
Pažinkime nepaprastą vabzdžių pasaulį!
Naujos galimybės geriau saugoti gamtą Lietuvoje
Mano mielieji balandžiai
Tetervinų ir kurtinių ateitis - žmonių rankose
Marguolių diena Aukštumalos pelkėse
Pusė metų erelio lizde
Kalbančioji ir įspėjančioji naujoji „Lietuvos raudonoji knyga“
Trys Jūrų muziejaus ruoniai iškeliavo į laisvę
Biologinės įvairovės apsauga valstybiniuose miškuose: šių dienų požiūris
Tarptautinė pelkėtų vietovių diena Kintuose
Erelio pasveikinimas Roko sodyboje
Kalbėkime ne viešųjų ryšių akcentu...
Ar miškus turi kirsti vien kinivarpos?


prenumerata

LJGC

LGF

AIC

ekoblogas

ZT


Kopijuoti draudžiama © 2006-2010 www.zpasaulis.lt