![]() |
||
| SAVAITRAŠTIS > Biologinė įvairovė | ||
|
|
Žaliosios pamokos Lietuvos mokyklose
Žaliosios pamokos Lietuvos mokyklose
Diana RAKAUSKAITĖ
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
Tarptautiniais biologinės įvairovės metais Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos vykdo edukacinį projektą „Be gamtos nėra ateities“, skirtą moksleiviams. Žaliosios pamokos vyks Lietuvos miestų ir miestelių vidurinėse mokyklose bei gimnazijose. Pirmoji pamoka - Aukštadvario vidurinės mokyklos devintokams ir dešimtokams.
Žaliųjų pamokų metu bus pasakojama apie saugomų teritorijų biologinę įvairovę: augalų, gyvūnų ir grybų rūšis, jų buveines, apie genų įvairovę. Bus aiškinama, kodėl saugomose teritorijose reikia reguliuoti veiklą, galinčią turėti neigiamą poveikį gamtai, saugomiems objektams, kraštovaizdžiui. Moksleiviai galės dalyvauti viktorinoje ir, teisingai atsakę į klausimus, laimėti kuprinę ar suvenyrą. Pamokoje bus rodomas gamtininko Eugenijaus Drobelio filmas „Kai teksi kurtiniai“, kiti dokumentiniai filmai.
Moksleiviai sužinos, kokia gausi biologinė įvairovė Lietuvoje: randama apie 30 000 įvairių rūšių, tarp jų – apie 20 000...
Publikacija įdėta
— 2010-04-08
Apie vėžius ir vėžiavimą
Kas maišely čežena....
Apie vėžius ir vėžiavimą
Vacys PAULAUSKAS
Neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius
Vėžiai – įdomūs gyvūnai ir juos dera pažinti kiekvienam žvejui ir vėžienos smaguriui.
Supažindino senelis
Kiekvienas pirmą kartą pamatytas gyvas padarėlis palieka vaikui neišdildomą įspūdį. Gerai prisimenu, kai vieną rytą iš šiltos lovelės atšlepsėjęs į virtuvę radau pusryčiaujantį senelį Joną, o ant to pačio stalo pūpsojo išsipūtusi žvejybinė ,,terba”, kurioje kažkas paslaptingai šnarėjo ir judėjo. Senelis suprato, kad mažiui smalsu sužinoti, kas viduje, - atrišęs mazgą parodė per naktį Vilbėne sugautą laimikį. Tada pirmą kartą pamačiau gyvus vėžius ir labai nustebau, jog jie ne raudoni, bet tamsūs, jog jų tiek daug. Tų vėžių nevirėm ir nevalgėm. Tuoj po karo buvo sunkūs laikai, o vėžius kažkas supirkdavo ir neblogai mokėdavo.
Senelis Jonas, nors buvo mano mamos patėvis, mane labai mylėjo. Mama ir senelė pasakojo, jog, traukiantis vokiečiams ir frontui priartėjus prie Kelmės, aš nustodavau verkti tik ant jo rankų ir turiu būti dėkingas už išgelbėtą...
Publikacija įdėta
— 2010-04-08
Akis į akį su pilkuoju gigantu - banginiu
Akis į akį su pilkuoju gigantu - banginiu
Pilkieji banginiai – santykinai lėti gyvūnai, todėl nesunkiai atakuojami pagrindinių savo priešų – orkų ir ryklių. Suprantama, susidūrimų su šiais grobuoniškais padarais banginiai stengiasi vengti, bet jei būna atsitiktinai užklumpami, bando atsiginti galingais savo uodegos smūgiais. Šie smūgiai būna stebėtinai taiklūs. „Žinau tą ne iš nuogirdų, mat vienas iš jų manęs vos nepasiuntė į aną pasaulį“, - sako Hovardas Holas, ekologinio – gamtosauginio amerikiečių žurnalo „International wildlife“ žurnalistas, kino operatorius – povandenininkas.
Kadangi iki 1990 metų pilkųjų banginių dar niekas nebuvo filmavęs, viena iš JAV kino kompanijų kreipėsi į jį su prašymu sukurti nedidelį filmuką apie šiuos egzotiškus gyvūnus. Hovardas Holas sutiko ir kartu su savo draugu Martinu Sneidermanu išvyko į vieną iš Žemutinės Kalifornijos rajonų, o tiksliau – į šv. Ignasijaus lagūną. Mat jos šiltuose ir sekliuose vandenyse sausio–vasario mėnesiais pilkųjų banginių patelės gimdo...
Publikacija įdėta
— 2010-04-01
Kiti straipsniai: Skelbiant pavojų: artėja svetimžemiai!.. Stebint juoduosius strazdus Raganosiai komposto krūvoje Skambanti jūra Sufoziniai cirkai Kiek proto darže? Įspūdingas kukurdvelkis Vorai ir voratinkliai: milijonus metų esantys... Kuo vardu, senoli medi? „Stabdykime biologinės įvairovės nykimą!” Kamanių motinėlių vargai Tarptautinei biologinės įvairovės dienai – šventė Botanikos sode Sniegenos sugrįžta Šalies Prezidentūroje – apie jūrinį erelį Ką mato pilkoji pečialinda? Botanikos sodai Lietuvoje... Jūrų muziejuje išsikalė du pingvinukai Pavasario augalai yra atkaklūs Pavasariškai atrodanti žiema primena: laikas kelti inkilus! Pažinkime nepaprastą vabzdžių pasaulį! Naujos galimybės geriau saugoti gamtą Lietuvoje Mano mielieji balandžiai Tetervinų ir kurtinių ateitis - žmonių rankose Marguolių diena Aukštumalos pelkėse Pusė metų erelio lizde Kalbančioji ir įspėjančioji naujoji „Lietuvos raudonoji knyga“ Trys Jūrų muziejaus ruoniai iškeliavo į laisvę Biologinės įvairovės apsauga valstybiniuose miškuose: šių dienų požiūris Tarptautinė pelkėtų vietovių diena Kintuose Erelio pasveikinimas Roko sodyboje Kalbėkime ne viešųjų ryšių akcentu... Ar miškus turi kirsti vien kinivarpos?
|
|
![]() |
||
![]() ![]() ![]() ![]() ![]() |
||
| Kopijuoti draudžiama © 2006-2010 www.zpasaulis.lt | ||