Įvertinant galimybes dėl anhidrito telkinio
Įvertinant galimybes dėl anhidrito telkinio
Jonas SATKŪNAS
Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas
Lietuvos geologijos tarnyboje Žemės gelmių registre 2009 m. gegužės 15 d. įregistruotas anhidrito žemės gelmių geologinis tyrimas. Šiuo metu atliekamas galimos kasybos poveikio aplinkai vertinimo procesas.
Anhidritas - tai CaSO4, bevandenis gipsas su nedidele dolomito ir molio mineralų priemaiša.
Iki šiol Pagirių (Kauno r.) anhidrito telkinys tirtas du kartus – 1979 ir 1992 metais. Anhidrito ištekliai patvirtinti Valstybinės geologijos tarnybos valstybinės naudingųjų iškasenų išteklių komisijos (1992-07-16) 137,3 ha plote sudaro 81,5 mln. tonų.
Pagirių telkinyje 33–35 m storio anhidrito klodas slūgso 300 m gylyje.
Pažymėtina, jog anhidrito gavyba Pagirių telkinyje galima tiktai požeminiu būdu – iškasant šachtą iki naudingojo klodo, kuriame jau horizontaliomis kameromis būtų kasamas anhidritas. O žemės paviršiuje virš šachtos įrengiant būtinus pastatus.
Dar 1994-03-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.169 patvirtintoje...
Publikacija įdėta
— 2010-04-08
Povandeninių džiunglių valdovas – lynas
Povandeninių džiunglių valdovas – lynas
Vacys PAULAUSKAS
Kai prasideda alinantys karščiai, sėdėti saulėkaitoje su meškere visą dieną – tikras vargas. Visai kas kita vos brėkštantys ankstyvi rytai, kai bunda diena, o ant vandens ryškios plūdžių antenėlės dar sunkiai įžiūrimos. Norintiems ilgiau pasilepinti saldžiu rytmečio miegu, graužtis neverta. Saulei pasukus vakarop, gęstanti diena ir dvelkianti vėsa kompensuos prasnaustą rytinę žūklę bei dovanos tai, dėl ko meškeriotojas ištisas valandas rymo prie vandens ir laukia paslaptingo plūdžiukės virptelėjimo. Pagaliau... ji vos pastebimai atgijo ir palengva siūbuodama paniro po vandeniu. Pakirtęs laimikį, žvejys pajuto stiprų pasipriešinimą. Užkibo ilgai lauktas lynas.
Raudonakis stipruolis
Ši žuvų rūšis retai kada džiugina meškeriotojus. Ne visuose vandens telkiniuose lynas vienodai gausus. Tai vešlia vandens augalija užžėlusių dumblingų plotų šeimininkas. Lietuvoje aptinkamas įvairiuose vandenyse, išskyrus sraunius upelius ir upių aukštupius. Šis apvalainas raudonakis...
Publikacija įdėta
— 2010-04-08
Gamtos ištekliais turime naudotis tvarkingai
Gamtos ištekliais turime naudotis tvarkingai
Vytautas LEŠČINSKAS
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos atlieka daugybę geologinių tyrimų visoje Lietuvoje. Šių tyrimų išvadomis remiamasi statant bet kokius statinius, atliekant žemės gręžimo darbus, įrengiant naujas vandenvietes, naudojant žemės išteklius ir kitais atvejais.
Pagal bendrą programą
„Geologiniai tyrimai yra tokie darbai, kad per vieną vasarą ar per vieną sezoną nelabai daug nuveiksi, nes pirmiausia reikia susirinkti ir išnagrinėti archyvinę informaciją, atlikti lauko darbus, jei tai yra tiesioginiai tyrimai, gręžinius išgręžti ir t.t. Paskui visus tuos duomenis turime apdoroti. Paprastai mūsų projektai trunka daugiau negu vienerius metus, tik labai retas projektas baigiasi tais pačiais metais. Beje, dabar visos vykdomos programos yra sujungtos į vieną, kuri vadinama „Žemės gelmių išteklių tausojimas ir kokybės išsaugojimas“. Šiuo atveju ši programa apima viską – ir valstybinius geologinius tyrimus, kurie anksčiau buvo atskiroje specialioje programoje...
Publikacija įdėta
— 2010-04-08
Kiti straipsniai:
Ar verta auginti Oškite, Lietuvos miškai! Ir kimba kuojos... Miškų prichvatizacijos šmėkla: Geto vardas - Lietuva Aukšlė – mėgėjų ir profesionalų žuvis Karas dėl menkių Girios – neprivatizuotinas, nacionalinis turtas Versmėtos upės globa Tobulinkime miškų valdymą negriaudami Apie stūrį ir sterlę Apie stūrį ir sterlę Miškų genofondo išsaugojimas – visų rūpestis Meškeriotojų žiemos lūkesčiai Saulės rezginys - gintaras Laukinių karpių jaukinimo ypatumai Ko vartais dugne?.. Medžioklė: pažeidimai, jų tyrimas, kontrolė... žuvininkai protestuoja Gyvūnų paplitimas: reguliuoti ar?.. Dujų gavybos planai Lietuvoje „Mąstyk šiuolaikiškai, mąstyk „žaliai“!” Lietuvos girių genetiniai ištekliai Kas išgelbės tauriųjų elnių pateles? Akcijos „Lašiša – 2008“ žingsniai Povandeninių aruodų dalybos 1-oji tarptautinė konferencija: „Inkubatorius 2008 – Žuvivaisa ir žuvininkystė Lietuvoje“ Žuvininkai: tausojančios veiklos link Šautuvui paliepus, mums panorėjus... Išdidžių plunksnuočių viešpatijoje Būk sveika, žuvele! Kulka – ne alyvos šakelė Grybavimo sezonui įpusėjus Kai miškininkus moko visi, kas tik netingi „Laisvę pakrantėms“ „Taikaus sambūvio“ keliu Pirmas bučinys ir pirmoji meilė – medžių prieglobstyje Vienatvėje prie upokšnio... Aptarta žuvų pralaidų įrengimo ir jų apsaugos problematika Lietuvoje Tradicinis geologų susitikimas Valstybės girios – interesų kryžkelėje Daugiausia pasodinta eglaičių Dėmesys. Ir žmogui, ir aplinkai ...Ir pašėlo žuvys gegužę! Ar atsigaus nulaižyti paplūdimiai? Pasodink medį!.. Auga mažalapės liepos, šlamės ir beržai Ne vien apie meškerykotį bemąstant... Tiriamas ežerų ir upių vanduo Į Žemės veidą žvelgiant... Abatą Penšoną papildant... Laisvosios rinkos arenoje... Nesikivirčijant su prigimtimi?.. Kur plauki, įstatymo raidyne? Kaip laikosi vilkai ir lūšys? Medžiojami beragiai stirninai Nusilenkiant evoliucijos dėsniams... Kaimo bendruomenė ir... žuvivaisa Sapropelis – didžiulis šalies gamtos turtas Apie meškeriojimą: seniau ir dabar Veisia ąžuolynus Lankytojai atsidėkoja... šiukšlėmis Žodžių „ūsai“: gal mes – prūsai?.. Miškas ugdomas ne dėl grožio Kokią Lietuvą paliksime ateinančioms kartoms?.. Rytinis gruželis – visai ne „baltasis amūras“... Biokuro ateitis Lietuvoje... ...ir čiobrelių arbatos! Greta pavojingojo kapinyno... Sugauta nauja žuvų rūšis Miškininkų ir visuomenės šventė Girionyse Šalia mėlynuojančių vaivorų karalijos Ąžuolai žaliuos... Pasižodžiavimai tylinčios žuvies labui? Čežant rudenio lapams... Robžudys pataria Viskiui Miškininko dienos paminėjimas Alytuje Ką kalba gelmės?.. Vienybėje ir medis pražysta! Žvejai – su meškerėmis, brakonieriai – su tinklais Migruojantiems žiobriams apsaugoti bus apribota verslinė žvejyba Kuršių mariose Lašišų migracijos keliai ir nerštavietės saugomos visą parą Tarsi nemato miškininkų pastangų Po niūriuoju pamario dangum... Žvejybinio turizmo ir rekreacinės žuvininkystės konferencijos, įvykusios 2007 m. birželio 27 d. Mūsų požeminiai ežerai ir upės Projektas PASIENIO ŽUVYS įpusėjo Miškai nesiūruoja vien biurokratų paunksmėje? Kaip prognozuojami ir stebimi miško gaisrai Į darniąją biržę bespoksant... Jaunieji žvejai nenori mokytis iš lyderių Šlakių jaunikliai išvysta pasaulį Lietuvos geologai tarptautinio bendradarbiavimo baruose Principas “pagavai – paleisk”: žūklės kultūros dalis Plėtojamas projektas: Pasienio žuvys (3) „Sniego princesė“, kuri praturtins dujomis ne vien Norvegiją Aptarti žuvininkystės Baltijos regione tyrimų rezultatai Paradoksai virš Lietuvos miškų Plėtojamas projektas „Pasienio žuvys“ (1) Pavasaris išjudino žuvis ir meškeriotojus Miško lankytojų patogumui Ichtiologai rekomenduoja naujas technologijas Plūdininkų žiemos malonumai Tirpsta lietuviškas gipsas, veriasi smegduobės Apie avižėlę, “balalaiką” ir “svogūną” Ąžuolėliams iškeliaujant... Įsikurkite po Laumės juosta, miškininkai!
ir pakeitė žagarą spiningėlis Aptarti aktualūs žuvininkystės sektoriaus klausimai Miškininkas - lyg miško siela Kalėdinės eglutės pasibaigus šventėms ir toliau šildo vilniečių namus Neatvilnyk, devintoji banga! Pirmojo ledo trapumas ir...
