Ar „Darom“ paskutinį kartą?

Ar „Darom“ paskutinį kartą? Vytautė BUBNOVAITĖ   Šiemet trečiąjį kartą vyksianti gamtos švarinimo akcija „Darom 2010“ jau tampa tradicine. Balandžio 17 d. akcijos dalyviai šiukšles rinks visose 553 Lietuvos seniūnijose. Tokiu mastu organizatoriams akcijos vykdyti dar neteko, tačiau taip siekiama sutelkti visų Lietuvos gyventojų dėmesį į itin opią gamtos gelbėjimo/apsaugos problemą. Planuojama, kad „Darom 2010“ metu dalyviai rinksis 1 tūkstantyje taškų visoje Lietuvoje. „Darom“  akcijos idėją 2008 m. pirmieji įgyvendino Estijos savanoriai. Tais pačiais metais jos pirmąkart įvyko ir Lietuvoje bei Latvijoje. „Darom 2010“ turėtų būti didžiausia iki šiol vykdyta tokio pobūdžio akcija. Akcijos atstovė ryšiams su visuomene Lina Bliudžiūtė teigia, kad 2008 metų akcijoje dalyvavo apie 6 tūkst.  žmonių ir buvo surinkta apie 300 tonų šiukšlių. Praėjusiais metais registruotų dalyvių buvo apie 70 tūkst., o šiukšlių surinkta jau apie 10 tūkst. tonų. Įkvėpti tokios akcijų sėkmės ir naudos gamtai, organizatoriai nusprendė ir...

Kai pražysta velykinė eglutė

Kai pražysta velykinė eglutė   Pati didžiausia pavasario šventė Velykos Lietuvoje turi senas ir turtingas tradicijas, kurios mūsų dienomis dar papildomos tam tikrais naujais elementais. Grįžta taip pat jau buvusi primiršta tradicija puošti velykinį medelį, dažnai vadinamą tiesiog Velykų eglute. Nuo kalėdinės eglutės ji skiriasi pirmiausia tuo, kad tai nėra nukirstas gyvas medelis ar žaliuojanti šakelė, o tam tikra konstrukcija velykiniams kiaušiniams įtvirtinti. Taigi jos svarbiausia puošmena yra dažyti, marginti kiaušiniai. Tačiau ir tokia eglutė gali būti dar puošiama įvairiais – ypač paukštelių, žuvyčių, kitų gyvūnų pavidalo – žaisliukais. Apie šią tradiciją, jau seniai gyvavusią ir tebegyvuojančią Aukštadvario krašte, pasakoja iš jo kilusi Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, ne vien Lietuvoje žinoma margučių dailinimo bei įvairiausių meno dirbinių meistrė Nijolė JURĖNIENĖ.   Atrodė labai įdomi, graži šventė   „Augau Aukštadvaryje, – kalba tautodailininkė. –  Bet iš vaikystės metų prisimenu,...

Kanalas ties Nida gelbės mus?..

Kanalas ties Nida gelbės mus?.. „Pamaryje, Kuršių nerijos regione permainos neišvengiamos“, - mano profesorius iš Vokietijos   Gamta šiemet tarsi raiškiai pasakė, jog Lietuvoje grįžta tikrosios žiemos. Kurios prasideda lapkričio pabaigoje, o baigiasi kovo gale. Beje, kiekvienas keturiasdešimtmetis galėtų pasakyti, jog jo vaikystės metais pusnys būdavo sulig langais, jog į tvartus eita per kiemą tarsi sniego tuneliais. Ir kai šitie sniego bei ledo šarvai kovo pabaigoje imdavo tirpti – lauk tik didžiulio potvynio. Todėl žmonės buvo įpratę prie didesnių upeliukų (neminint jau tokias upes, kaip Nemunas, Neris, Minija...) arti (slėniuose) neįsikurti, nes pavasariop bėdos neišvengsi. Darosi aišku, jog gamtos ciklas sugrįžta (panašiai kaip kas 13 metų sugrįžta tos pačios mados) kas 50 metų. Na, tas skaičius gali ir kisti, tačiau periodiškumas yra aiškus. Periodiškumas pastebimas ir mūsų planetos Žemės įvairiuose pokyčiuose. Neminint jau vulkanų, žemės drebėjimo sukeliamų tragedijų. Juk keičiasi net ir atskirų žemynų nuotoliai vienas nuo kito....