Paieška Liūdesys – žiemos sinonimas?

Liūdesys – žiemos sinonimas?

 

Visi mes žinome: žiemai įpusėjus ar ritantis į antrą pusę, praktiškai kiekvieną žmogų ima kankinti nuovargis, kuris lengvai ir nežymiai gali peraugti į depresiją. Tai ne tiesiog liūdesys ar ilgesys, o greičiau nemalonių pojūčių ir neadekvataus savęs vertinimo kompleksas. Paprastai su sezonine depresija galima susidoroti savarankiškai, nesikreipiant pagalbos į gydytojus. Svarbu tik laiku savimi pasirūpinti.

*  *  *

Su vienos ar kitos rūšies depresija susiduria kiekvienas žmogus, neatsižvelgiant į lytį, amžių ir socialinę priklausomybę. Egzistuoja netgi nuomonė: jeigu žmogui „viskas nusibodo“, jis tiesiog emociškai ilsisi. 

Kasmet „depresijos“ diagnozė nustatoma ne mažiau kaip 200 mln. žmonių. Neseniai Vokietijoje atlikti tyrimai parodė, kad net 68 procentams į poliklinikas žiemą besikreipiančių žmonių nustatomi vienokie ar kitokie depresijos požymiai. Bent vieną sykį gyvenime šią būseną patiria apie 25 proc. moterų ir 10-15 proc. vyrų.

Faktas, jog damos nuo depresijos kenčia dažniau už vyrus, yra fiziologiškai paaiškinamas. Moterų smegenyse susidaro žymiai mažiau serotonino – medžiagos, reguliuojančios nuotaiką. Be to, jos apskritai labiau emocionalios, skirtingai nuo racionalių vyrų. Ko gero, tas jų emocionalumas leidžia joms lengviau susidoroti su jau užklupusia prislėgta nuotaika.

Depresija yra įvairialypė. Dažnai netgi jūsų optimizmas gali realiai byloti apie laukiančias problemas. Viskas – nuo totalinio nuobodulio iki įkyrių suicidinių minčių – gali slėptis po galvos skausmo kauke arba būti kompensuojama nenugalimų malonumų siekiu.

 

Žiemos antrosios pusės „simptomai“

 

Nežiūrint į dėmesį šiai problemai, depresinių būsenų mechanizmas nėra iki galo ištirtas: kažkokie hormonai, neuromediatoriai, akys, kepenys, blužnis... O žmogui tiesiog bloga. Nuotaikos tiesiog pasibaisėtinos: verksmingas, agresyvus arba pasinėręs į save... Tačiau tam tikrų dėsningumų vis dėlto galima pastebėti.

Paprastai nemalonios būsenos susietos su sezoniniais ciklais, suaugusių žmonių yra patiriamos 2-3 kartus per metus. Dažniausiai – pereinamuoju laikotarpiu - nuo rudens į žiemą, nuo žiemos į pavasarį. (trečiasis periodas priklauso nuo to, kaip ilgai jūs neilsėjote). Skirtingai nuo rudeninių simptomų (liūdesio, nusivylimo, abejingumo), pavasarinė depresija pasireiškia ryškiais nuotaikų svyravimais, padidėjusiu susierzinimu, chronišku nuovargiu. Dideliuose miestuose šie simptomai ypač sustiprėja tada, kai oro temperatūra jau pakankamai aukšta, o žalios augmenijos dar nesama. Tuo laikotarpiu padidėja hormoninio fono lygis. Visi pavasarinės depresijos simptomai išnyksta gegužės viduryje, bet ar verta taip ilgai laukti?! Juk dažniausiai žmogus gali padėti pats sau.

Jeigu jaučiate, kad esate arti depresijos, nebūkite pasyviu savojo prislėgtumo stebėtoju. Iš pradžių pamėginkite nustatyti, kas gi su jumis darosi. Tą galima padaryti, iš dalies, pasitelkus labai paprastą testą (žr. straipsnio pabaigoje).       

 

Kaip su ja kovoti?

 

Būdų ne tiek jau ir mažai. Jeigu depresija stipri, jei jūs puikiai žinote savo polinkį į prislėgtumą (be jokios priežasties), geriausia vis dėlto kreiptis į specialistus. Pasirinkote psichoterapeutą – itin individualus dalykas. Gal jūs jaučiate, kad reikiamo kontakto su pasirinktu specialistu nėra? Tai visiškai nereiškia, kad jums neįmanoma padėti. Tiesiog reikia kreiptis į kitą specialistą.

Kartais užtenka paprasčiausiai pasiskųsti draugui. Arba numoti į viską ranka ir praleisti savaitgalį su šeima. Visame pasaulyje moterys dažniausiai gelbstisi nuo prislėgtumo, eidamos į kirpyklas, grožio salonus, lankydamos parduotuves. Tai joms - ir spalvų terapija, ir atsitraukimas nuo slegiančių minčių, ir veiklos pakeitimas. (Tiesa, toks kovos prieš depresines nuotaikas būdas yra įgavęs gigantišką mastą ir pats įgijęs liguistų bruožų. Medikai liguistumu vadina pirkimo manijas, jau yra ištirta priemonė su vis to paties serotonino panaudojimu, kuris turi sumažinti polinkį beatodairiškai švaistyti pinigus.)

šiaurės šalyse gydytojai rekomenduoja pakeisti interjerą į šviesesnį.

Japonai eina į karaokės centrus arba daužo viršininko iškamšą. 

Nugalėti depresines nuotaikas padeda ir ekstremalusis sportas (adrenalinas padeda nugalėti ilgesį). O moterims daugelis psichoterapeutų rekomenduoja fizinius pratimus - ypač šokių gimnastiką, kaip vieną iš priemonių nuo depresijos. Tai leidžia pacientams kontroliuoti situaciją ir pajusti savidisciplinos jausmą.

 

šviesa kaip jausmas

 

Kadangi sezoninės depresijos pirmiausia yra susijusios su saulės šviesos stygiumi, pats paprasčiausias ir efektyviausias kovos būdas prieš jas – gauti trūkstamas šviesos spindulių dozes. Gydymas šviesa atrodo taip. Ryte pacientai porą valandų yra apšviečiami ryškia šviesa, pagal savo charakteristiką panašia į dienos šviesą. Ir taip kiekvieną dieną – nuo trijų iki šešių savaičių. Svarbu tik taisyklingai nustatyti spinduliavimo dozę, o tą gali padaryti tik gydytojas. šviesos pagalba sumažėja melatonino hormono sekrecija, o šis hormonas kaip tik ir yra kaltas dėl prislėgtumo ir prastos nuotaikos. Taip pat kalbama, jog ryški šviesa dažnai yra efektyvi ne mažiau kaip antidepresantai.

Gydytis šviesa galima ir savarankiškai, be medikų pagalbos. Tai pasakytina ne tik apie ultravioletinius ir infraraudonuosius spindulius, bet ir visą regimą saulės šviesos spektrą. Reguliarūs seansai soliariume, pilnutinio spektro fluorescencinių lempų panaudojimas, pirčių ar saunų lankymas – štai pagrindinės priemonės, leidžiančios pavasarį išsaugoti gerą nuotaiką ir aktyvumą. Normali dieninė pilnutinio spektro lempos apšvietimo dozė žmogui – apie dvi valandas per dieną.

 

Stiprinkite organizmą

 

Mūsų smegenys sintezuoja chemines medžiagas, palaikančias gerą savijautą ir aktyvumą. Sintezei reikalinga statybinė medžiaga, esanti arba maisto produktuose, arba išleidžiama specialių preparatų pavidalu. Dar vienas nuotaikos reguliatorius, norpinefrinas, negali būti sintezuojamas be tirozino amino rūgšties (taigi valgykite daugiau šios rūgšties turinčių produktų, pavyzdžiui, varškės). Tačiau dėl šių amino rūgščių vartojimo preparatų pavidalu geriau pasitarti su gydytoju.

Dar viena saugumo priemonė – medžiagų apykaitos gerinimas. Žiemą medžiagų apykaitą gerai palaiko vitaminas C ir vitamino B kompleksas. šiuos vitaminus geriausia vartoti ryte, po pusryčių ir per pietus, kadangi vakare jie gali įaudrinti organizmą.

šiuolaikiniai fitoterapijos preparatai taip pat itin naudingi pereinant žiemai į antrąją pusę. Tai jonažolių, verbenos, ginkmedžio ir kitų augalų preparatai, išleidžiami lengvai įsisavinamų kapsulių pavidalu.

Ypatingų pavasarinių depresijų įveikimo programų siūlo SPA salonai. Čia atliekamos įvairios masažo rūšys, naudojama hidroterapija, talasoterapija, organizuojami seansai kapsulėse – vibrosaunose, garų ir infraraudonųjų spindulių kabinose, imamasi aromaterapijos...   

Paskutinis sąraše, bet ne pagal svarbą – maksimalus žiemos saulės išnaudojimas: pasivaikščiojimai gryname ore, langų atidengimas, padidėjęs dėmesys fiziniams pratimams.

Tad daug kas – mūsų pačių rankose. Juk svarbiausia – įsisąmoninti, kad problema išties egzistuoja. Depresija – natūrali žmogaus būsena, ir į ją dera žvelgti konstruktyviai. Tai – paskata save tobulinti, nauja žaidimo partija, kurią mums siūlo gyvenimas.

 

Išmatuokime savo depresiją

 

Atsakykite į kiekvieną iš čia pateikiamų teiginių šiais atsakymais:

* tai su manimi nesusiję (0 taškų);

* tai tik iš dalies man tinka (1 taškas);

* tai man žymia dalimi tinka (2 taškai);

* tai absoliučiai mane apibūdina (3 taškai).

O dabar dėmesingai perskaitykite ir greitai atsakykite:

1. Turiu rimtų miego sutrikimo problemų.

2. Manau, jog atrodau senu ar negražiu žmogumi.

3. Beveik nuolat galvoju apie vieną ir tą patį dalyką.

4. Man labai sunku sukoncentruoti dėmesį.

5. Aš prastai įsidėmiu detales.

6. Man tenka stipriai nugalėti save, norint ką nors padaryti.

7. Aš esu nelaimingas ir prislėgtas asmuo.

8. Jaučiu nepilnavertiškumo jausmą.

9. Dažnai mąstau apie savižudybę.

10. Man būna labai sunku priimti sprendimą.

11. Aš praradau domėjimąsi tuo, kas vyksta aplinkui.

12. Jaučiu stiprų kaltės jausmą.

13. Esu apie save nekokios nuomonės.

14. Viskas man atrodo beprasmiška.

15. Ateitis atrodo miglota.

 

Suskaičiuokite taškus ir apibūdinkite savo būseną.

 

Taškų suma                  Depresyvumo lygis

 

0-10                  Tiesiog prasta nuotaika.

11-20                Lengva depresija.

21-35                Vidutinio sunkumo depresija.

36 ir daugiau                 Stipri depresija.

 

Parengė Ramunė TOLVAIšYTĖ
Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"