Klimato kaita ir Lietuva

Vasario 27 d. Aplinkos ministerijoje buvo surengta spaudos konferencija, skirta klimato kaitos keliamoms problemoms ir jų sprendimui Lietuvoje aptarti.

Ką darome, kad dalis šalies teritorijos ateityje neatsidurtų po vandeniu, kad nuo sausrų įkaitę neužsidegtų miškai ir kad gamtos iššūkiai iš esmės nepakeistų mūsų gyvenimo – į šiuos bei kitus su klimato pokyčiais susijusius klausimus atsakė aplinkos ministras Arūnas Kundrotas.

Spaudos konferencijos pradžioje jis sakė: „Neseniai vykusiame Paryžiaus forume buvo vieningai sutarta, jog klimato kaitos pokyčiai yra siejami su žmogaus veikla“.

Spaudos konferencijoje „Klimato kaita ir Lietuva“ taip pat dalyvavo Aplinkos ministerijos Atmosferos skyriaus vedėjas Vytautas Krušinskas, Jūrinių tyrimų centro direktorius Algirdas Stankevičius, Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Liutauras Stoškus ir Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė Vida Augulienė.

Daugiausia išmetimų – energetikos sektoriuje

Atmosferos tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis – viena svarbiausių klimato kaitos priežasčių. Ją mažinti – visos tarptautinės bendruomenės uždavinys. šį uždavinį Lietuva gana sėkmingai įgyvendina.

„Mūsų šalyje per pastaruosius 15 metų (1990-2005 m .) išmetamų šiltnamio dujų kiekis sumažėjo daugiau kaip perpus – nuo 48 mln. tonų 1990 m. iki 22 mln. tonų 2005 metais.
Beveik trečdalį šių dujų (32 proc.) išmeta „Mažeikių nafta“ ir Vilniaus, Lietuvos, Kauno, Mažeikių elektrinės bei kitos energetikos sektoriaus įmonės, degindamos kurą energijai gaminti. Maždaug po penktadalį išmetimų tenka transportui (21 proc.). bei stambesnėms pramonės įmonėms (22 proc.) – „Achemai“, „Naujajam kalcitui“, „Akmenės cementui“ ir kt. Kiek mažiau (18 proc. ) – žemės ūkiui. Likusi dalis (7 proc.) – atliekų tvarkymui ir vandenvalai.
Palyginti su didžiosiomis valstybėmis, Lietuvoje per metus išmetamų šiltnamio dujų kiekis sudaro musės dalį – 0,05 proc. pasaulinio kiekio. Liūto dalis tenka JAV (20 proc.) ir Kinijai (15 proc.). Jeigu išmetamų dujų kiekį padalytume iš šalies gyventojų skaičiaus, tai kiekvienam JAV gyventojui tektų 25 t, ES gyventojui – 10 t, o Lietuvos gyventojui – 4 tonos“, - kalbėjo Arūnas Kundrotas.

Iki 2012 m. – 8 proc. mažiau

Lietuva, kaip ir dar 164 pasaulio valstybės, yra ratifikavusi svarbiausią tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos mažinimo – Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) Kioto protokolą – ir laikosi visų jo reikalavimų.

„Kioto protokolas numato, kad Europos Sąjunga iki 2012 m. į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekį sumažins 8 proc., palyginti su 1990 m. Tokį įsipareigojimą pasirašė ir Lietuva. Apie tai, kaip įgyvendiname Kioto protokolo reikalavimus, mūsų šalis nuolat atsiskaito JTBKKK sekretoriatui ir Europos Komisijai.
Viena pagrindinių priemonių šiltnamio dujų išmetimams mūsų šalyje mažinti – energijos taupymas. Ji taupoma gamyboje diegiant energijai mažai imlias technologijas, modernizuojant elektrines ir katilines, vis plačiau naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, atnaujinant daugiabučius namus ir didinant jų energinį naudingumą“, - sakė Arūnas Kundrotas.

Įgyvendinant Daugiabučių namų modernizavimo programą, planuojama iki 2020 m. atnaujinti beveik 80 proc., t. y. apie 15 tūkst. senų daugiabučių namų. Tai leis sutaupyti ne mažiau kaip 30 proc. šiluminės energijos ir sumažinti atmosferos taršą šiltnamio dujomis net 400 tūkst. tonų per metus.
Lietuvai įgyvendinant Kioto protokolo reikalavimus problemų kils po 2009 m., uždarius Ignalinos AE, kai elektros energijai gaminti teks sunaudoti gerokai daugiau iškastinio kuro ir į atmosferą bus išmetama daugiau šiltnamio dujų.

Taršai mažinti – tarptautinė prekyba ir bendri projektai

Vienas iš būdų atmosferos taršai mažinti – pernai Europos Sąjungoje pradėjusi veikti prekybos šiltnamio dujomis sistema. Į ją įtrauktos 93 mūsų šalies pramonės įmonės. Jos gali prekiauti „sutaupytais“ apyvartiniais taršos leidimais (ATL), jeigu į atmosferą išmeta mažiau teršalų, nei joms leista. Pagal Europos Komisijos patvirtintą Nacionalinį apyvartinių taršos leidimų paskirstymo 2005-2007 m. planą Lietuva į atmosferą per tuos trejus metus gali išmesti 34 mln. t šiltnamio dujų. 2005 m. buvo leista išmesti 13,5 mln. t, o išmesta 6,6 mln. tonų, 2006 m. leista 10,6 mln. t, o išmesta, preliminariais duomenimis, apie 7 mln. tonų.
Kokia teršalų kvota Lietuvai bus nustatyta nuo 2008 m. iki 2012 m., EK dar galutinai nepatvirtino. šiuo metu Briuselyje vyksta techninės konsultacijos dėl Nacionalinio apyvartinių taršos leidimų paskirstymo 2008-2012 m plano.
šių leidimų registrą administruoja Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas LAAIF). Jis taip pat teikia finansinę paramą su išmetamų šiltnamio dujų mažinimu susijusiems projektams. Tai dabartinių energijos gamybos sistemų tobulinimas, iškastinio kuro keitimas biokuru, sąvartynų biodujų, vėjo energijos ir kitų atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas. Pvz., pernai 27 investiciniams projektams skirta apie 8 mln. litų. Lt paramos.
Taip pat mūsų šalyje dabar vykdoma 10 vadinamųjų bendro įgyvendinimo projektų – kitos valstybės investuoja Lietuvoje į technologijas ir priemones šiltnamio dujų išmetimams mažinti (vėjo jėgainių statyba, sąvartynų biodujų panaudojimas ir kt.).

Daugiau miškų – mažiau šiltnamio dujų

Labai veiksmingas būdas šiltnamio dujų kiekiui atmosferoje mažinti – gausinti miškų plotus. Miškai, sugerdami anglies dioksidą ir išskirdami deguonį, yra nepamainomi atmosferos sanitarai. šalies miškingumas nuo 2002-ųjų, kai buvo patvirtinta valstybinė programa jam didinti, iki 2006 m. išaugo 1,3 proc. ši programa numato per artimiausius 20 metų miškų plotus padidinti bent 3 proc. Todėl apželdinti mišku reikia apie 196 tūkst. ha žemės ūkiui netinkamų ir šiaip apleistų žemių.
Miškų urėdijos nuo 2001 m. kasmet įveisia apie 1300 ha naujų miškų. Privačių žemių savininkai, naudodamiesi ES parama, 2005 m. įveisė per 800 ha, pernai – daugiau kaip 2 tūkst. ha naujų miškų. Tiek pat jie numato pasodinti ir šiemet.

Nuo mokesčių lengvatų iki dviračių populiarinimo

Lietuvoje naudoti ekologišką kurą ir mažiau teršti orą skatina mokesčiui už aplinkos teršimą taikoma lengvata. Nuo šio mokesčio atleisti biokurą ir biodegalus naudojantys ūkio subjektai.
Naujų automobilių pardavėjams nustatytas reikalavimas pardavimo salonuose reklamuoti automobilius, kurie vartoja mažiausiai degalų ir išmeta mažiausiai anglies dvideginio.
Kiekvieną rugsėjį Aplinkos ministerijos skelbiama Savaitės be automobilio akcija skiriama skatinti plačiąją visuomenę mažiau naudotis automobiliu, o daugiau viešuoju transportu, dviračiais ir kitomis palankesnėmis aplinkai susisiekimo priemonėmis. Ne tik plačiai organizuojamos švietimo ir informavimo kampanijos, bet ir jau akivaizdžiai matomi visuotinio klimato atšilimo požymiai turėtų skatinti Lietuvos gyventojus prisidėti prie atmosferos taršos mažinimo.

Žiemą – grybauti

Praėjusį gruodį mūsų miškuose išdygę grybai ir pražydusios žibuoklės – tokios gamtos išdaigos sietinos su klimato pokyčiais. Kaip rodo nuo 1778 m. Lietuvoje atliekami stebėjimai, oras mūsų šalyje labiausiai atšilo pastaraisiais metais – šilčiausia buvo 1989 ir 2000 m., kai vidutinė metinė temperatūra buvo 8,1°C, 2002 m. (7,8°C) ir 2006 m. (7,5°C).
Su klimato kaita yra susiję apie 90 proc. visų gamtinio pobūdžio ekstremalių įvykių. Per pastaruosius 15 metų Lietuvoje labai pagausėjo sausrų, šalnų, dažnėja smarkių audrų. Ateityje klimato atšilimo padariniai gali pasireikšti ypač stipriomis liūtimis, staigiais atlydžiais, ilgalaikėmis sausromis ar dideliais karščiais. Dėl to gali pasikeisti ir dirvožemio struktūra. Visa tai smarkiai atsilieptų ne tik Lietuvos gamtai, bet ir ekonominiam bei socialiniam šalies vystymuisi ir apskritai kiekvieno žmogaus gyvenimui.

Didžiausias pavojus – jūros pakrantei

Klimato pokyčių poveikį ypač stipriai pajus mūsų jūros pakrantė.

„Dabar Baltijos vandens lygis ties Lietuvos krantais pakyla apie 6,5 mm per metus. Jeigu jis ir toliau taip kils, XXI a. pabaigoje kranto linija ims grėsmingai keistis, bus užlieta ne tik jūros, bet ir Kuršių marių pakrantės dalis“, - sakė spaudos konferencijoje aplinkos ministras.
šį pavojų pastaraisiais dešimtmečiais jau patyrė Palangos paplūdimiai, kurie praranda smėlį ir katastrofiškai siaurėja. Kylantis jūros vandens lygis, dažnėjantys uraganai ir audros dar labiau paveiks Baltijos krantus, kurortų paplūdimius ir pareikalaus didžiulių investicijų krantams atkurti, išsaugoti ir tvarkyti.

Kaip klimato kaita atsilieps šalies ekosistemoms, bioįvairovei, vandens ištekliams, žemės ir miškų ūkiui, žmonių sveikatai ir kt. sritims, turi įvertinti mokslininkai. Dabar Aplinkos ministerijos užsakymu Vilniaus universiteto Ekologijos institutas rengia klimato kaitos poveikio įvertinimo studiją. Ja remiantis, bus numatyti strateginiai veiksmai, kaip Lietuvoje švelninti klimato kaitos pasekmes. šalies institucijų pareigas, funkcijas ir atsakomybę įgyvendinant Kioto protokolo reikalavimus nustatys šiuo metu Aplinkos ministerijos pradėtas rengti klimato kaitos įstatymas.

*  *  *

Tradiciškai spaudos konferencijoje buvo atsakyta į pateiktuosius žurnalistų klausimus, susietus su klimato kaitos problematika. Nemaža pasiteiravimų buvo susieta su „vaikštančiu“ smėliu iš Palangos paplūdimių.

„Kovo viduryje konsultuosimės dėl pajūrio krantų su ekspertais iš Danijos, Vokietijos. Beje, šiemet numatoma, jog bus parengtas bangolaužio, slopinančio Baltijos bangas, projektas. O vizija dėl tolimesnio kopų tvarkymo? Manau, jog dėmesys krypsta miškininkų iš Kretingos miškų urėdijos link. Juk reikia kopoms tvarkyti nuolatinio, ilgalaikio ir šeimininkiško požiūrio“, - kalbėjo Arūnas Kundrotas.
Beje, skirstydamiesi kai kurie žiniasklaidos atstovai šmaikštavo: klimato šiltėjimas ar nebus toji sfera, kuri domina ir vadinamosios geltonosios žiniasklaidos atstovus – juk esama nuotykio, jei visi būsime „perkaitinti“...

Aplinkos ministerijos ir „“Žaliojo pasaulio“ inf.